Rugpjūčio mėnuo investuotojams atnešė „linksmuosius kalnelius“

Rugpjūčio mėnesio pradžioje, po to, kai buvo paskelbti prastesni nei tikėtasi JAV ekonominiai rodikliai, bei Japonijos centrinis bankas netikėtai 0,25 proc. padidino bazines palūkanų normas, įvyko staigus pasaulinių akcijų rinkų išpardavimas.

Per pirmąsias tris mėnesio dienas JAV akcijos smuko daugiau nei 7%, Japonijos akcijos užfiksavo blogiausią vienos dienos pokytį nuo 1987 metų, baimės indeksas VIX buvo pašokęs iki 65 punktų, t. y. didžiausio lygio nuo COVID-19 pandemijos. Tačiau iki mėnesio pabaigos dauguma rizikingų turto klasių atsitiesė, nes investuotojai pradėjo tikėtis, kad JAV centrinis bankas (FED) imsis agresyvesnio pinigų politikos švelninimo.

Rugpjūčio mėnesį didžiausią grąžą, vertinant eurais, sugeneravo JAV nekilnojamojo turto sektorius (+2,9%),  nekilnojamojo turto sektorius (be JAV) (+2,3%) bei besivystančių rinkų obligacijos (+2,2%). Tuo tarpu žaliavos antrą mėnesį iš eilės pademonstravo silpniausią rezultatą (-4,4%).

Kalbant apie JAV bazines palūkanų normas, šiuo metu tikimybė, kad JAV centrinis bankas bazines palūkanų normas sumažins rugsėjo 18 dienos susirinkime yra lygi 100%: tikimybė, kad palūkanos bus mažinamos 0,25% lygi 73%, tuo tarpu tikimybė, kad palūkanos bus mažinamos 0,50% lygi 27%.

Japonijos jenos “carry trade”

Turbūt daug kam kyla klausimas, kodėl Japonijos centrinio banko sprendimas 0,25% padidinti bazines palūkanų normas galėjo taip stipriai “supurtyti” rinkas? Trumpas atsakymas būtų Japonijos jenos “carry trade” pozicijų uždarymas.

Super žemos palūkanos Japonijoje lyginant su JAV ar Europa, investuotojams sudarė galimybę skolintis pigiai Japonijos jenomis ir investuoti į didesnę grąžą generuojančius aktyvus kitose šalyse (pvz., JAV technologijų akcijas). Vėliau investuotojai, užfiksavę pelną padengdavo turimą skolą jenomis. Prie šios strategijos patrauklumo prisidėjo dar ir tai, kad pastaruosius 3 metus Japonijos valiuta „stabiliai“ pigo.

Tačiau Japonijos centriniam bankui nusprendus pakelti palūkanų normas bei Japonijos jenai staiga pradėjus brangti, ši strategija tapo labai rizkinga ir daugelį investuotojų privertė „uždarinėti“ spekuliatyvias pozicijas. Nors sunku apibrėžti tikslią tokių sandorių sumą, tačiau buvo spekuliuojama, kad ji galėjo siekti 4 trilijonus JAV dolerių.

Obligacijos „linksmuosius kalnelius“ pergyveno ramiai

Kaip teko rašyti ir praėjusio mėnesio komentare, mažėjančios palūkanų normos turi teigiamą įtaką obligacijų kainoms, taigi jei rinka tikisi staigesnio ar didesnio palūkanų normų mažinimo, dažniausiai obligacijoms tai bus teigiamas ženklas.

Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu rinkoje kaip tik ir vyrauja palūkanų normų mažinimo nuotaikos, obligacijos gana ramiai pergyveno rizikingų turto klasių svyravimus ir suveikė kaip vadovėlinė investicijų portfelio diversifikavimo priemonė.

Finansų rinkose vyraujant turbulencijai „Synergy finance“ valdomas investicinis fondas „Synergy European Bond Fund“, rugpjūčio mėnesį pademonstravo geriausią rezultatą (+0,7%). Šis fondas didžiąją dalį turto kaip tik ir yra investavęs į investicinio reitingo valstybines bei įmonių obligacijas ir maždaug 20% fondo investicijų sudaro viena pelningiausių rugpjūčio mėnesio turto klasių – besivystančių rinkų obligacijos.

Dalintis:

Panašūs straipsniai

Ornela Ramašauskaitė

Meno rinkos ekspertė, agentūros „artXchange Global“ vadovė

Ornela turi daugiau nei 15 metų praktinę patirtį dirbant lokalioje ir tarptautinėje meno
rinkose, išmano tiek klasikinį, tiek šiuolaikinį meną. Taip pat ji yra dėstytoja bei tyrėja,
disertacijos tema „Modelling Contemporary Art Investment Strategies in the Context of
Geopolitical Conflicts“. „Wealth and Finance International Fund Awards 2023” suteikė
ekspertei “Leading Female Figure in Art Wealth Management 2023” titulą.
Ornela siekia demistifikuoti investavimą į meną bei edukuoti visuomenę, kad menas yra ir
prieinama, ir įdomi investicija.