Akcijos

Ką reikia žinoti?

Akcija – tai nuosavybės vertybinis popierius, kurį įsigijęs asmuo įgyja tam tikrų teisių, pavyzdžiui, teisę dalyvauti bendrovės valdyme, t.y. balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, teisę gauti dividendus, teisę į bendrovės turto dalį, likusią po bendrovės likvidavimo ir kt.

Akcijų įsigijęs asmuo tampa akcinės bendrovės bendraturčiu arba vieninteliu savininku – tai priklauso nuo įsigytų akcijų kiekio. Kiekviena akcija yra maža bendrovės dalelė, asmuo jų gali įsigyti mažiau ar daugiau, žiūrint kiek jis tam gali skirti pinigų.

Dažnai manoma, kad akcija – tai materialus daiktas, t.y. tam tikras popieriaus lakštas su vandens ženklais ir atitinkamais įrašais. Tačiau šiais laikais, kai yra elektroninių pinigų, akcijų įsigijęs asmuo tokių popieriaus lakštų negauna – finansų maklerio įmonė (t.y. sąskaitų tvarkytojas) atidaro asmens vertybinių popierių sąskaitą ir joje pažymi, kiek ir kokių akcijų jis turi. 

Visos akcinių bendrovių akcijos yra vardinės, o pagal akcijų savininkams suteikiamas teises jos skirstomos į paprastąsias ir privilegijuotąsias.

Visos akcinių bendrovių akcijos yra vardinės, o pagal akcijų savininkams suteikiamas teises jos skirstomos į paprastąsias ir privilegijuotąsias.

Paprastosios vardinės akcijos (PVA) sudaro pagrindinę akcinės bendrovės akcijų dalį. Visos paprastosios vardinės akcijos suteikia balsavimo teisę, t.y. viena akcija suteikia vieną balsą. Akcininkai susirinkimuose balsuoja įvairiais bendrovei svarbiais klausimais (tvirtinant finansinę atskaitomybę, auditorių išvadas ir ataskaitas, renkant bendrovės valdymo organus ir kt.).

Akcininkai turi teisę gauti dividendus, tačiau dividendų išmokėjimas jiems nėra garantuotas. Paprastųjų akcijų savininkai dividendus gali gauti tik tada, kai jie būna išmokėti privilegijuotųjų akcijų savininkams ir lieka pelno paprastųjų akcijų savininkų dividendams. Nors dividendai ir nėra garantuoti, bendrovei klestint, paprastųjų akcijų savininkai gali gauti didesnius dividendus nei privilegijuotųjų akcijų savininkai, kurių dividendai būna nustatomi bendrovės įstatuose.

Akcinei bendrovei bankrutavus ar priėmus sprendimą dėl likvidavimo, paprastųjų akcijų savininkai likviduotos bendrovės turtą gauna paskutiniai. Pirmiau tenkinamos kitų asmenų, turinčių teisę į bendrovės turtą (valstybės, kreditorių, obligacijų savininkų, privilegijuotųjų akcijų savininkų), pretenzijos. Jei lieka turto su jais atsiskaičius, jis proporcingai padalijamas paprastųjų akcijų savininkams.

Privilegijuotosios vardinės akcijos (PrVA) – tai vertybiniai popieriai, garantuojantys jų savininkams tam tikrus dividendus, bet paprastai nesuteikiantys balsavimo teisės. Privilegijuotųjų akcijų išleidusios bendrovės įstatuose turi būti nustatytas privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis, skaičiuojamas kaip akcijos nominaliosios vertės procentas. Pagrindinis privilegijuotųjų akcijų skirtumas nuo paprastųjų ir yra dividendai bei jų mokėjimas – privilegijuotosios akcijos suteikia teisę gauti nustatyto procento dividendus ir jie turi būti išmokami pirmiau nei dividendai už paprastąsias akcijas.

Privilegijuotosios akcijos skirstomos į akcijas su kaupiamuoju dividendu ir akcijas su nekaupiamuoju dividendu. Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkui garantuojama teisė į nustatyto dydžio dividendą, tačiau jeigu dividendams skirtos pelno dalies neužtenka visam nustatytam dividendui išmokėti, išmokama proporcingai sumažinta suma, o neišmokėta suma perkeliama į kitus finansinius metus. Privilegijuotųjų akcijų su nekaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma į kitus finansinius metus neperkeliama. Jeigu per 2 metus bendrovė privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkui neskiria viso nustatyto dividendo, šios akcijos įgyja balsavimo teisę iki tų metų, kuriais visiškai atsiskaitoma su šių akcijų savininkais, pabaigos.

Akcijų su kaupiamuoju dividendu, bendrovė turi visiškai atsiskaityti su privilegijuotųjų akcijų savininkais arba įsipareigoti įsiskolinimą padengti ne vėliau kaip iki kitų metų pabaigos.

Akcininkams nusprendus, privilegijuotosios akcijos gali būti keičiamos į paprastąsias akcijas. Į jas keičiant privilegijuotąsias akcijas su kaupiamuoju dividendu, bendrovė turi visiškai atsiskaityti su privilegijuotųjų akcijų savininkais arba įsipareigoti įsiskolinimą padengti ne vėliau kaip iki kitų metų pabaigos.

Taigi palyginus dviejų rūšių akcijas, galima apibendrinti jų pranašumus ir trūkumus:

Akcijų rūšis

Pranašumai

Trūkumai

Paprastosios akcijos

1.  Suteikia balsavimo teisę visuotiniame akcininkų susirinkime.

2. Paprastųjų akcijų savininkai gali gauti didesnius dividendus nei privilegijuotųjų akcijų savininkai.

1. Dividendai nėra garantuoti. Galimybė gauti dividendus atsiranda tik po to, kai jie išmokami privilegijuotųjų akcijų savininkams.

2. Paprastųjų akcijų savininkai yra paskutiniai tarp pretenduojančių į likviduojamos bendrovės turtą.

3. Negali būti keičiamos į privilegijuotąsias akcijas.

 

Privilegijuotosios akcijos

1. Teisė gauti nustatyto dydžio dividendus prieš išmokant juos paprastųjų akcijų savininkams.

2. Pirmenybė prieš paprastųjų akcijų savininkus gauti likviduojamos bendrovės turto dalį.

3. Keitimas į paprastąsias akcijas.

1. Nesuteikia balsavimo teisės visuotiniame akcininkų susirinkime.

2. Nėra galimybės gauti didesnio dydžio dividendus, nei nustatyta bendrovės įstatuose.

Paprastosios akcijos

Pranašumai

1.  Suteikia balsavimo teisę visuotiniame akcininkų susirinkime.

2. Paprastųjų akcijų savininkai gali gauti didesnius dividendus nei privilegijuotųjų akcijų savininkai.

Trūkumai

1. Dividendai nėra garantuoti. Galimybė gauti dividendus atsiranda tik po to, kai jie išmokami privilegijuotųjų akcijų savininkams.

2. Paprastųjų akcijų savininkai yra paskutiniai tarp pretenduojančių į likviduojamos bendrovės turtą.

3. Negali būti keičiamos į privilegijuotąsias akcijas.

Privilegijuotosios akcijos

Pranašumai

1. Teisė gauti nustatyto dydžio dividendus prieš išmokant juos paprastųjų akcijų savininkams.

2. Pirmenybė prieš paprastųjų akcijų savininkus gauti likviduojamos bendrovės turto dalį.

3. Keitimas į paprastąsias akcijas.

Trūkumai

1. Nesuteikia balsavimo teisės visuotiniame akcininkų susirinkime.

2. Nėra galimybės gauti didesnio dydžio dividendus, nei nustatyta bendrovės įstatuose.

Akcinės bendrovės gali išleisti ir darbuotojų akcijas, jeigu tai nustatyta jų įstatuose. Tai paprastosios vardinės akcijos, turinčios darbuotojų akcijų statusą. Šių akcijų įsigyti gali tik jas išleidusios bendrovės darbuotojai. Darbuotojų akcijų galiojimo terminas yra ne ilgiau kaip 3 metai, o jam pasibaigus šios akcijos laikomos paprastosiomis akcijomis.

Ornela Ramašauskaitė

Meno rinkos ekspertė, agentūros „artXchange Global“ vadovė

Ornela turi daugiau nei 15 metų praktinę patirtį dirbant lokalioje ir tarptautinėje meno
rinkose, išmano tiek klasikinį, tiek šiuolaikinį meną. Taip pat ji yra dėstytoja bei tyrėja,
disertacijos tema „Modelling Contemporary Art Investment Strategies in the Context of
Geopolitical Conflicts“. „Wealth and Finance International Fund Awards 2023” suteikė
ekspertei “Leading Female Figure in Art Wealth Management 2023” titulą.
Ornela siekia demistifikuoti investavimą į meną bei edukuoti visuomenę, kad menas yra ir
prieinama, ir įdomi investicija.