Investavimu pradėjau domėtis, kai atsibodo gyventi nuo „algos iki algos“. Norų augimas buvo didesnis, nei atlyginimo, taigi teko pradėti galvoti, kaip pajamas pasididinti.
Pradėjau nuo visiškos „abėcėlės“: perskaičiau knygas „Turtingiausias Babilono žmogus“, „Turtingas tėtis, vargšas tėtis“, kažką galvoje užkabino dar mokykloje perskaitytos Teodoro Dreizerio trilogija „Finansininkas. Stoikas. Titanas“, taip pat Zola „Pinigai“.
Tai nebuvo kažkokia konkreti procentinė nuo pajamų suma – kaip pvz rekomenduojama 10-20 proc nuo uždirbamo atlyginimo kas mėnesį. Mano tikslas buvo sutaupyti maksimaliai, kas lieka po būtinųjų išlaidų, taigi pavykdavo sutaupyti daugiau nei pusę uždirbamos sumos. Taip “pasispaudus” keletą mėnesių pasidarė aišku, kad taupyti ir matyti rezultatą sąskaitoje taip pat smagu, kaip kartais apsipirkti drabužių parduotuvėje. Tik reikia balanso tarp šių dviejų dalykų.
Tuo metu buvau neseniai susipažinusi su savo būsimuoju vyru ir mes nusprendėme įsigyti žemės sklypą. Labai apie tai negalvojau, tačiau tai buvo mano pirmoji investicija. Tiesa, sutaupytos sumos neužteko, tad teko šiek tiek pasiskolinti. Tačiau jau išugdyti taupymo įgūdžiai padėjo paskolą grąžinti ženkliai anksčiau laiko, taigi ir palūkanų sumokėjau nedaug. Pirmas žingsnis buvo padarytas, kuris maždaug po dešimties metų atnešė nemažą grąžą.
Tuo metu dirbau banke ir dėl darbo pobūdžio gana glaudžiau bendravau su kolegomis Finansų rinkų departamente. Tai paskatino ir asmeniškai domėtis investavimu ne tik į nekilnojamąjį turtą, tačiau taip pat į vertybinius popierius.
Pradėjau nuo akcijų, ir deja, tuo metu dar nebuvau gerai išmokusi pamokos apie spekuliaciją. Po keleto labai pelningų sandorių skaudžiai nudegiau, prarasdama maždaug 3000 eur sumą. Man tai buvo labai nemaža suma. Tačiau tai buvo mano investavimo pamokų kaina, kuri vėliau atsipirko. Gal ir keista, tačiau tai neatbaidė nuo noro investuoti. Priešingai, paskatino daugiau domėtis, atidžiau rinktis ir stengtis kuo greičiau atidirbti prarastą sumą.
Šiuo metu, neskaitant nekilnojamojo turto, kuris labai iškreipia investavimo portfelio proporcijas, maždaug 2/3 mano investicijų portfelio sudaro lietuviškų įmonių obligacijos, trečdalis – akcijos. Dabartinė vidutinė metinė portfelio grąža sudaro apie 6-8 proc. Investavau ir į tarpusavio skolinimo platformą, tačiau dėl man nepriimtino grąžos ir rizikos santykio, šiuo metu iš šios investavimo priemonės beveik pasitraukiau. Mano artimiausiuose planuose yra pradėti investuoti į akcijų fondus, pradedant nuo nedidelių – 500-1000eur – sumų, pasirinkus keletą skirtingų fondų portfeliui diversifikuoti, papildant juos kas keletą mėnesių. Neatsisakau ir investicijų į nekilnojamąjį turtą, kuris šiuo metu generuoja grąžą iš nuomos, tačiau ji yra nedidelė lyginant su investuota suma. Manau, kad dabar investuoti į nekilnojamąjį turtą geriausia ne tiesiogiai, o investuojant į NT fondus.
Labiausiai, žinoma, džiugina, kai jau gali pradėti reinvestuoti gaunamą grąžą – suma tam pasidaro pakankama, nors pradedant nuo nedidelių sumų, reikia metų kitų pasiekti tokį rezultatą. Tačiau tai džiugina ne mažiau nei naujas pirkinys.
Turtingiausia Europos įmonė ir turtingiausias planetos žmogus
Kur investuoti, kai visi bijo? Tokiais sudėtingais ir sunkiai suprantamais ekonominiais periodais, koks yra dabar, investuotojai dažnai ieško galimų alternatyvų akcijoms ar investiciniams fondams, kurios būtų kaip įmanoma saugesnės. Tiek profesionalių investuotojų, tiek visiškai tuo niekad nesidomėjusių žmonių dažnas pasirinkimas būna auksas – vienas vertingiausių pasaulio metalų, kuris dažnai yra laikomas atspariu krizėms ir įvairiems […]