Ar neatšaukta indeksinio investavimo revoliucija?

11 gruodžio, 2023
INWEST

Šaltinis: Partnerio turinys

Prieš beveik penkiasdešimtmetį atsiradusi pasyvaus indeksinio investavimo idėja (ir pirmieji indeksiniai fondai) pasaulyje itin sparčiai išpopuliarėjo per pastaruosius 10-15 metų. Vyko tikra indeksinio investavimo revoliucija. Tačiau pastaruosius beveik dvejus metus gyvenant padidėjusio ekonominio ir geopolitinio neapibrėžtumo ir didesnių svyravimų finansų rinkose laikotarpiu bei pasaulio akcijų rinkoms vis dar esant žemiau 2021 m. pasiekto kainų piko (skaičiuojant JAV doleriais), investuotojų bendruomenėje galima girdėti keliamus klausimus ir diskusijas apie tai, ar pasyvus indeksinis investavimas išlieka patrauklus tokiais laikotarpiais, ar indeksinio investavimo revoliucija neišsisėmė ir ko tikėtis ateityje?

Kas yra pasyvus indeksinis investavimas?

Pradėkime nuo pasyvaus indeksinio investavimo apibrėžimo. Investavimas gali būti indeksinis, bet nebūtinai pasyvus ir atvirkščiai – pasyvus, bet nebūtinai indeksinis. Indeksinis investavimas – tai investavimas į visą rinką (ar jos dalį/sektorių), kurią atspindi tam tikras indeksas, nesirenkant pavienių investicijų, nesprendžiant į kuriuos indeksą sudarančius komponentus investuoti, o į kuriuos ne – investuojama į visą indekso komponentų krepšelį. Priklausomai nuo to, kaip keičiasi pačio indekso sudėtis, keičiasi ir investicijų krepšelio sudėtis. Pasyvus investavimas – tai buvimas rinkoje nuolat, nesirenkant kada tinkamesnis laikas joje būti, o kada geriau išeiti, palaukti ir vėl ieškoti tinkamo laiko sugrįžti. Kitaip sakant, esminis pasyvaus investavimo dalykas yra laikas rinkoje (angl. time in the market), o ne bandymas atspėti, kada yra geresnis laikas investuoti (angl. timing the market). Tad pasyvus indeksinis investavimas apima abu šiuos elementus – investuojama į visą pasirinkto indekso komponentų krepšelį ir būnama investavus nuolat, visą laiką.

Kodėl pasyvus indeksinis investavimas vadinamas revoliuciniu?

Indeksinio investavimo pradininku laikomas JAV ekonomistas ir verslininkas Johnas Bogle’as, kuris įkūrė investicijų valdymo bendrovę „Vanguard“ ir ši įsteigė pirmąjį indeksinį fondą, sudarytą iš S&P 500 indekso kompanijų. Šis fondas veikia iki šiol, o pati „Vanguard“ tapo antra didžiausia investicijų valdymo bendrove pasaulyje. Tačiau pirmuosius 20 metų indeksinis pasyvus investavimas populiarėjo gana iš lėto.

Didelį postūmį indeksiniam investavimui pridėjo pirmojo indeksinio ETF (SPDR S&P 500) atsiradimas 1993 m. Vis dėlto tuo metu aktyviai valdomų fondų turtas viršijo indeksinių fondų turtą apie 60 kartų. Po kiek daugiau negu 15 metų, 2010 m. rinkoje jau buvo priskaičiuojama apie 1000 ETF‘ų, 1 trilijono JAV dolerių vertės valdomas turtas ir jau tik 3 kartus mažesnė valdomo turto dalis lyginant su aktyviai valdomų fondų turtu. Na o pastarieji 10-15 metų buvo patys sparčiausi indeksinio investavimo populiarėjimo metai. Šiai dienai pasaulyje priskaičiuojama jau virš 9000 ETF (didžioji jų dalis yra būtent indeksiniai ETF), o jų turtas siekia 10 trilijonų JAV dolerių ir pastaraisiais metais jau pradėjo viršyti aktyviai valdomų fondų turtą.

ETF augimo tyrimo studiją atlikusi „PwC“ konsultacijų kompanija prognozuoja, kad per ateinančius 3 metus ETF valdomas turtas gali padvigubėti pasiekdamas 20 trilijonų JAV dolerių. O vertinant pasyvaus investavimo tendencijas, mūsų nuomone, per šį laiką pasyviai valdomo turto dydis gali priartėti prie dvigubai didesnės apimties lyginant su aktyviai valdomu turtu.

Kaip sekėsi aktyvaus valdymo fondams pastaraisiais metais?

Aktyviai valdomų fondų, kitaip negu pasyvių indeksinių, pagrindinis tikslas yra nesiekti atkartoti rinkos rezultatų, bet aplenkti rinką ir pasiekti geresnių rezultatų. Na ir investuotojų bendruomenėje galima išgirsti tezių, kad būtent tokiais didesnio neapibrėžtumo laikotarpiais, kokį turime pastaruosius beveik dvejus metus, atsiranda papildomų galimybių aktyviems valdytojams pasitelkus savo kompetenciją (ieškant santykinai pigių investicijų, nuvertintų ar neįvertintų, neinvestuojant į pervertintus dalykus bei parenkant laiką kada investuoti) aplenkti rinką ir pasyvius indeksinius fondus.

Rinkoje galima rasti daugybę naudingos įvairių tyrimų, kuriais analizuojami pasyviai ir aktyviai valdomų fondų rezultatai, informacijos. Tarp investuotojų pasaulyje gerai žinomų bendrovių, kurios atlieka tokius rinkos tyrimus, galima paminėti JAV bendroves „Morningstar“ ir „S&P Global“ (atliekančio šios srities tyrimų studiją pavadinimu „SPIVA“, pilnas pavadinimas „S&P Indices versus Active“). Toliau pažiūrėkime, ką rodo naujausių šių bendrovių tyrimų, apie pasyviai ir aktyviai valdomų fondų rezultatus, duomenys.

Bendrovės „Morningstar“ atliktas tyrimas parodė, jog pastaraisiais metais (12 mėn. laikotarpiu iki 2023 m. birželio 30 d.) JAV fondų rinkoje 57% aktyvių investicinių fondų rezultatais aplenkė pasyvius fondus (tirta 56% visos JAV fondų rinkos dalis). Tačiau tas pats tyrimas rodo, kad kuo laikotarpis ilgesnis, tuo mažesnė dalis aktyviai valdomų fondų lenkia pasyvius fondus. Pavyzdžiui, per 3 metus – apie 40%, per 5 metus – apie 30%, per 10 metų – tik apie 10%. Stebint dar ilgesnį investavimo laikotarpį (15, 20 metų) ši dalis mažėja dar labiau. Tyrimų bendrovės „SPIVA“ duomenimis per 20 metų laikotarpį JAV aktyviai valdomų akcijų fondų rinkoje vos 5-6% aplenkė JAV akcijų rinkos indeksą S&P 500.

Abiejų bendrovių tyrimų rezultatai rodo, kad didesnio neapibrėžtumo ir didesnių rinkos svyravimų laikotarpiais šiek tiek padidėja rinką sugebančių aplenkti aktyviai valdomų fondų proporcija. Tačiau net ir tokių laikotarpių proporcijos rodo, kad nėra ryškios tendencijos, jog būtų ženkli aktyviai valdomų fondų, lenkiančių pasyvius, dalis. Ji svyruoja apie 50%, o per ilgesnį laikotarpį pradeda ženkliai kristi.

O kaip sekasi geriausiems aktyvaus valdymo fondams per ilgesnį laikotarpį?

Prieš tai apžvelgėme bendras akcijų fondų imtis, neišskiriant ir nežiūrint, o kaip vis tik sekasi geriausiems aktyvaus valdymo fondams per ilgesnį laikotarpį. „SPIVA“ išsamiai analizuoja duomenis ir šiuo pjūviu, skaičiuoja vadinamus atsparumo/tęstinumo rodiklius (angl. persistance scores). Pažvelkime į tokius du atvejus iš naujausios „SPIVA“ atsparumo/tęstinumo rodiklių ataskaitos:

5 metų laikotarpis (2018–2022 m.). Analizuojama kaip sekėsi geriausius rezultatus 2018 metais pasiekusiems JAV aktyvaus valdymo fondams per kitus 4 metus. Rezultatai rodo, kad iš ketvirtadalio geriausius rezultatus pasiekusių fondų po 2019 metų tarp ketvirtadalio geriausių liko 48,58%, po 2020 metų – 33,21%, po 2021 metų – tik 1,71%, o po 2022 metų – arti 0%.
10 metų laikotarpis (2013–2022 m.). Analizuojama kaip sekėsi 5 metus iš eilės (2013–2017 m. laikotarpiu) geriausius rezultatus demonstravusiems JAV aktyviai valdomiems fondams per kitus 5 metus (2018–2022 m. laikotarpiu). Rezultatai rodo, kad penkmetį tarp 50% geriausių fondų išsilaikiusiems aktyvaus valdymo fondams dar po penkmečio iš jų tarp 50% geriausių to laikotarpio pabaigoje beliko ketvirtadalis.

Tad ir šiuo kampu analizuojamų duomenų rezultatai rodo ne tik tai, kaip sudėtinga per ilgesnį laikotarpį aplenkti rinką, bet ir tai, kaip sudėtinga tą išlaikyti net ir patiems geriausiems. Kad tuo įsitikinti, galime pažvelgti dar į vieną pavyzdį – į žymųjį investuotoją Warren‘ą Buffett‘ą ir jo daugiau kaip pusšimtį metų valdomos vienos sėkmingiausių investicinių kompanijų pasaulyje „Berkshire Hathaway Inc.“ akcijų vertės rezultatus lyginant su rinka. Per daugiau kaip pusšimtį metų JAV akcijų rinkos SP&500 indeksą ši kompanija sugebėjo lenkti 2/3 laiko (apie 67% laiko). Ir tai yra išties puikus rezultatas, bet net ir vieniems geriausių pasaulyje trečdalį laiko nepavyko aplenkti rinkos.

Rinką galima įveikti, bet tai padaryti nepaprastai sunku

Apibendrinant, pirmiausia galima paminėti, kad aktyvių investicijų valdytojų buvo, yra ir bus ir jie yra reikalingi. Aktyvūs valdytojai prisideda prie rinkos efektyvumo, daro išsamius tyrimus ir analizes, ieško neteisingai įvertintų investicijų, aktyviai prekiaudami prisideda prie rinkos likvidumo, ypač mažesnio likvidumo turto klasėse, aktyvūs valdytojai gali įsitraukti į įmonių valdymą, kelti valdysenos reikalavimus į aukštesnę kartelę ir apskritai savo galimybių paieškomis aplenkti rinką prisideda prie finansų rinkų inovacijų. Tačiau, cituojant „SPIVA“ analitikus: „Sėkmingas aktyvus investicijų valdymas yra sudėtinga užduotis“, „Rinką galima įveikti, bet tai padaryti nepaprastai sunku, ypač ilgalaikėje perspektyvoje“. Rinkos grąža yra vidutinė grąža – gal tai skamba nuobodžiai, bet ilguoju laikotarpiu tai 90 proc. atvejų yra geriausia grąža.

Tad galima daryti išvadą, kad investuojant ilgam laikotarpiui, pavyzdžiui, pensijos kaupimui, pasyvus indeksinis investavimas suteikia galimybę pasiekti, tikėtina, geresnį rezultatą. O grįžtant prie pagrindinio šio straipsnio temos klausimo, apie tai, ar nėra atšaukta pasyvaus indeksinio investavimo revoliucija – ji tikrai neatšaukta, tęsiasi ir bėgėjasi.

Goindex – tik pasyvaus indeksinio investavimo II ir III pakopos pensijų fondai

Goindex – pirmoji Lietuvoje pensijų fondų valdymo įmonė, kuri savo veikloje visą dėmesį telkia tik į pensijų fondų veiklą ir siūlo tik iš indeksinių fondų sudarytus II ir III pakopų pensijų fondus.

Palyginimui pridedami visų Lietuvoje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių II ir III pakopos pensijų fondų rezultatai šiais metais (nuo 2022-12-30 d. iki 2023-11-30 d.):

II PAKOPA

	Goindex	Swedbank	SEB	Allianz	INVL	Luminor
1996-2002	13,46%	12,97%	11,93%	12,02%	10,31%	10,77%
1989-1995	13,45%	12,83%	11,63%	12,97%	10,09%	10,46%
1982-1988	13,44%	13,06%	11,48%	12,90%	10,13%	10,46%
1975-1981	13,51%	12,96%	11,42%	12,82%	10,02%	10,47%
1968-1974	13,07%	11,30%	9,95%	10,99%	8,87%	9,11%
1961-1967	8,48%	7,97%	7,75%	6,99%	7,55%	6,44%
1954-1961	2,81%	5,05%	5,93%	4,42%	6,25%	4,01%
TIPF	2,72%	5,83%	5,25%	3,51%	4,34%	3,38%

III PAKOPA

	Goindex	Swedbank	SEB	INVL***	Luminor
Didelė rizika	13,73%	11,58%	11,42%	9,65%	10,26%
			15,42%*		10,89%**
Vidutinė rizika	8,88%	7,65%	8,18%	7,85%	6,58%
Maža rizika	Nėra fondo	5,10%	4,51%	Nėra fondo	3,10%