Keisčiausi įvykiai akcijų rinkose: kaip galima užsidirbti iš žmonių kvailumo, klaidų ir neapsižiūrėjimo

22 rugsėjo, 2023
INWEST

Šaltinis: BFFInsider.lt
Autorius: BFF Insider

2016 metai: „Pokemon Company“, kurios mažiau nei trečdalis priklauso „Nintendo“, išleido „Pokemon Go“.

„Nintendo“ akcijos po labai sėkmingo šio žaidimo starto pakilo beveik dvigubai vos per kelias dienas. Tik štai „Nintendo“ su tuo žaidimu net nebuvo susiję. Investuotojai paprasčiausiai nieko per daug netikrino ir pirko „Nintendo“ akcijas.

Tokių atvejų, kai akcijų kainos pakyla dėl to, kad investuotojai ką nors neteisingai suprato, neteisingai perskaitė pavadinimą ar tiesiog patikėjo kokiu nors nepatikimu šaltiniu, yra daugiau.

„Pokemonai“ pakėlė „Nintendo“ akcijas, bet tik tiek

Po „Pokemon Go“ išleidimo „Nintendo“ akcijos sparčiai kilo, tačiau tada jos smarkiai atpigo, kai investuotojai suprato, kad „Nintendo“ iš tikrųjų nekūrė šio žaidimo.

2016 metų liepą „Nintendo“ išplatino pareiškimą, kuriame nurodė, kad „Pokemon Go“ poveikis galutiniams „Nintendo“, kaip kompanijos, rezultatams bus „ribotas“, nes jai priklauso tik 32 proc. bendrovės „The Pokémon Company“ akcijų. Kitaip tariant, jie pasakė, kad pajamos iš žaidimo buvo įtrauktos tik į „Pokemon Company“ buhalteriją, o realios naudos patiems „Nintendo“ ne tiek ir daug.

Po šito pranešimo, „Nintendo“ prarado apie 17 proc. savo vertės, kas yra apie 6,4 mlrd. USD. Tiesa, gal „Nintendo“ būtų kritę labiau, bet Tokijo akcijų birža leidžia akcijoms judėti daugiausiai 18 proc. per dieną. Po to šios kompanijos akcijos dar krito, nors į prieš „Pokemon Go“ bumą buvusį lygį negrįžo.

Šitas atvejis yra įdomus, nes puikiai parodo kiek investuotojai dažnai būna buki ir… kaip iš to galima išlošti. Tiesiog daug kas galvojo, kad „Pokemon Go“ yra „Nintendo“ produktas. Nors žaidime net nėra „Nintendo“ logotipe ir, dar metai prieš žaidimo išleidimą, buvo paaiškinta, kad su „Nintendo“ šis žaidimas nesusijęs. Tiesiog prieš investuojant reikėjo 5 minutes pažaisti su „Google“ paieška.

Bet investuotojai to nedarė.

Kartais investuotojai tiesiog pasimeta tarp pavadinimų

Iš daugybės keistų įvykių, susijusių su investavimu, išsiskiria klasikinė istorija apie paprasčiausią pasimetimą tarp pavadinimų ir žymėjimo simbolių (pvz. „Apple“ yra AAPL, „Alibaba“ – BABA ir pan.).

„Zoom“ dabar yra žymimi ZM, o anksčiau jie buvo žymimi ZOOM, todėl kai kurie investuotojai pandemijos metu buvo gerokai susipainioję. Taip nutiko todėl, kad po žymėjimu ZOOM buvo ne video pokalbių technologijų kompanija „Zoom“, kurią visi naudojo pandemijos metu, bet „Zoom technologies“.

Dėl paprasčiausio neapdairumo ir, vėlgi, investuotojų kvailumo, „Zoom technologies“, visiškai nežinoma Kinijos kompanija, išaugino savo vertę net 1800 proc., iki 20,90 USD per akciją. Todėl šią košę netgi turėjo srėbti SEC ir laikinai nutraukti prekybą „Zoom technologies“ akcijomis. Ši kompanija vėliau gavo naują žymėjimą, ZTNO ir po šito skandalo ZTNO akcijų kaina iš karto krito iki ~29 centų, o dabar, panašu, įmonė visai nebeveikia.

2019 metų Rutgerso universiteto atlikto tyrimo duomenimis, investuotojai taip supainioja įmones labai dažnai: klaidingi sandoriai gali sudaryti net apie 5 proc. mažųjų įmonių prekybos akcijų rinkose. O kartais iš to galima netgi ir užsidirbti daug pinigų (arba labai daug jų prarasti). Tad gal mėgstate riziką ir kartais norite azarto? Tokiu atveju verta stebėti didžiulius pirkimų bumus, kuomet investuotojai skuba pirkti akcijas ir net nepatikrina, ar tikrai tą įmonę perka. Nes, iš tiesų, iš tos „neteisingos“ įmonės akcijų kartais galima užsidirbti netgi daugiau pinigų, kaip ir rodo šitas pavyzdys.

Visi mėgsta ieškoti sekančio „Gamestop“ ar „Dogecoino“

Dar prieš 3 metus, 2020 metais, „Gamestop“ akcijos buvo vertos vos 1 USD. Dabar jų kaina yra apie 18 USD. Jeigu jau domitės rinkomis kurį laiką, tikriausiai šitą istoriją žinote. Kiek įdomiau yra tai, kad po to, kai „Gamestop“ jau buvo gerokai užkilę tiesiog dėl to, kad žmonės nusprendė pirkti būtent šitos kompanijos akcijas, staiga pradėjo kilti ir daugybė kitų senų, potencialą praradusių ir netoli mirties esančių kompanijų: „BlackBerry“, „Nokia“, „AMC“ ir daugybė kitų įmonių kilo kartu su „Gamestop“, nes…

Prieš „Gamestop“ buvo „Volkswagen“

Tiesa, „Gamestop“ smarkiai kilo ir dėl to, kad vyko taip vadinamas „short squeeze“ – o tai nebuvo pirmas atvejis, kai akcijomis buvo taip sužaista, nors anksčiau tai nebuvo daroma eilinių žmonių, kaip tada su „Gamestop“.

2008 spalio mėn., „Porsche“ panašiai į viršų išstūmė savo automobilių gamintoją „Volkswagen“. Po „Lehman Brothers“ žlugimo, investuotojai paniškai pardavinėjo akcijas visame pasaulyje, o rinkos smuko.

Daug kas iš to pelnėsi ir pradėjo shortinti tam tikras kompanijas. Kas tas shortinimas? Cituojame iš „Finansistas“: „Šortinimo“ principas yra nesudėtingas: norėdami uždirbti iš akcijų kritimo, akcijas pasiskolinate ir iš karto parduodate akcijų rinkoje, tuomet palaukiate kol jų kursas nukrenta, tada vėl tas pačias akcijas nusiperkate ir grąžinate jas tam, iš ko pasiskolinote.

2006 metais „Porsche“ paskelbė, kad nori padidinti savo turimų „VW“ akcijų kiekį. Tai savo ruožtu paskatino „VW“ akcijų kainos augimą. Kadangi 2007 m. įmonės akcijų kaina ir toliau kilo, daugelis rizikos draudimo fondų laikėsi nuomonės, kad „VW“ akcijos tapo pervertintos, ir padidino savo shortinimo pozicijas.

Žinoma, prasidėjus pasaulinei finansų krizei, „VW“ dar labiau nukentėjo, nes naujų automobilių paklausa smuko. Dėl to „VW “tapo dar patrauklesniu kandidatu shortintojams, nes buvo tikimasi, kad šitos kompanijos akcijos kris itin smarkiai.

Tačiau tada „Porsche“ netikėtai pranešė, kad jiems tuoj priklausys net 74 proc. „VW“ akcijų. Dar 20 proc. „VW“ akcijų priklausė „Lower Saxony“, taip pat neplanavo savo turimų akcijų pardavinėti. Tai reiškė, kad „VW“ akcijų, kurias buvo galima įsigyti rinkoje, kiekis staiga sumažėjo iki mažiau nei 6 proc.

Tiems, kurie buvo pashortinę „VW“ akcijas, tai buvo košmariškas scenarijus. Shortinant „VW“ akcijas, reikėjo jų pasiskolinti, tada parduoti jas rinkoje, tikėtis jas nupirkti mažesne kaina ir grąžinti pradiniam skolintojui, taip užsitikrinant pelną iš kainos kritimo.

Tačiau tuo metu buvo shortinama apie 12 proc. visų „VW“ išleistų akcijų. Dar kartą primename, laisvų akcijų kiekis rinkoje tuo metu buvo vos apie 6 proc. – apie pusę žmonių ir įstaigų, shortinančių „VW“, tiesiog negalėjo uždaryti savo pozicijų. Todėl atsirado didžiulis „VW“ akcijų pasiūlos ir paklausos disbalansas.

„VW“ akcijų kaina vos per dvi dienas pakilo nuo 210 Eur iki daugiau kaip 1000 Eur ir trumpam „VW“ netgi tapo pačia didžiausia pasaulio kompanija. „Porsche“ tuo pasinaudojo ir netgi pardavė 5 proc. savo turimų VW akcijų, kad pasipelnytų ir, žinoma, pagaliau padėtų shorteriams, kurie išpūtė kompanijos vertę gerokai per smarkiai, kas irgi nėra labai sveika ilguoju laikotarpiu.

Užsidirbti galima iš labai kvailų dalykų

Pačiam irgi yra tekę užsidirbti iš panašių dalykų. Pandemijos metu yra tekę gerokai pashortinti naftą, kuomet jos kaina krito į minusą. Yra tekę užsidirbti ir iš Turkijos liros kritimo. Tokie įvykiai paprastai leidžia užsidirbti keliasdešimt ar net kelis šimtus procentų grąžos vos per dieną ar dvi. Tai yra be galo smagu, bet, žinoma, pavojinga ir rizikinga.

Tokius įvykius kaip buvo su „Pokemon“, „Zoom“ ar netgi „Gamestop“ ir „Nokiom“ ar „memecoinais“, užgaudyti nėra lengva. Daug lengviau žiūrėti ir praeitį ir galvoti „taigi buvo savaime aišku, kad atsiras kvailių ir galima pasipelnyti“, nei iš tiesų tai padaryti.

Tačiau toks variantas yra įmanomas. Jeigu norite užsidirbti akcijų rinkose labai greitai ir labai daug, turite arba galvoti kaip protingiausias pasaulio žmogus, arba kaip kvailiausias pasaulio žmogus.