Dėl mažesnio investavimo lietuvės uždirbo dvigubai mažiau nei vyrai

6 lapkričio, 2023
INWEST

Panaši situacija yra ir deklaruotų pajamų iš palūkanų segmente. Gyventojai privalo deklaruoti palūkanų pajamas, gautas iš indėlių, investavimo per tarpusavio skolinimo, sutelktinio finansavimo platformas, taip pat skolinimo kitais būdais. Apmokestinamos tik pajamos, per metus viršijančios 500 eurų – t. y., pvz., iš investavimo per tarpusavio skolinimo platformas ir indėlių 550 eurų uždirbusi Lietuvos gyventoja turės sumokėti gyventojų pajamų mokestį ne nuo visos pajamų sumos, o tik nuo 50 eurų.

Lietuvos moterys deklaravo 2022 metais uždirbusios 17 mln. eurų apmokestinamų pajamų iš palūkanų, kai vyrai uždirbo 3,5 kartų daugiau – 60 mln. eurų. Vienai moteriai tenkantis pajamų iš palūkanų vidurkis yra apie 2.500 eurų, vyrų – 5.300 eurų. Šiame segmente disbalansas per pastaruosius 4 metus pagilėjo – moterų dalis bendrose pajamose iš palūkanų sumažėjo nuo 25% iki 22%. Arba, kitaip tariant, kiekvienam Lietuvos gyventojų uždirbtam 100 eurui palūkanų pajamų vos 22 eurų tenka moterims, kita dalis – 78 eurų – vyrams.

Šiuos disbalansus iš dalies galima paaiškinti tuo, kad moterys valdo mažiau turto nei vyrai, be to, moterų atlyginimai yra apie 13% mažesni nei vyrų (moteris vis dar persekioja „motinystės bausmė“ – atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų gilėja moterims kuriam laikui iškrentant iš darbo rinkos, bei motinystės atnešančius papildomus įsipareigojimus, nustumiančius karjerą į antrą planą). Mažesni atlyginimai veikia ir pensijos dydį – Sodros duomenimis, moterų pensija yra apie 19% mažesnė nei vyrų. Esant mažesnėms pajamoms, atitinkamai moterims lieka mažiau pinigų papildomam kaupimui ir investavimui.

Kitas paaiškinimas slypi ir stereotipuose – investavimas tradiciškai suprantamas kaip vyrų užsiėmimas, susijęs su pinigų uždirbimu, kai moterys labiau asocijuojamos su rūpesčiu namų ūkiu ir vaikais. Neveltui finansų sektoriuje tarp vadovų dominuoja vyrai, o vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas šiame sektoriuje yra vienas didžiausių lyginant su kitomis verslo šakomis. Ir nors situacija laipsniškai gerėja, moterys, žengiančios pirmuosius žingsnius investavime, susiduria su bendraminčių moterų trūkumu, nes investuotojų bendruomenės beveik išimtinai yra sudarytos iš vyrų. Paradoksalu, bet įvairūs tyrimai rodo, kad investuojančių moterų uždarbis iš investavimo į vertybinius popierius yra 0,4-1% per metus didesnis nei vyrų (tai siejama su tuo, kad moterys atlieka mažiau vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sandorių, labiau apgalvoja savo sprendimus). Tad moterų didesnis įsiliejimas į investavimo pasaulį gali turėti teigiamą poveikį ne tik pačioms moterims, bet ir bendriems visuomenės investavimo rezultatams.

INWEST 2022 metais atlikta 600 Lietuvos moterų apklausa parodė, kad 70% moterų norėtų, o 28% - galbūt norėtų pradėti investuoti. Taigi absoliuti dauguma moterų supranta investavimo prasmę ir naudą. Paaiškėjo, kad pagrindinis faktorius stabdantis moteris nuo investavimo pradžios yra žinių ir informacijos trūkumas. Lietuvoje vis dar stinga nepriklausomų finansinio švietimo programų, kurios gali suteikti investavimo pagrindus bei padėti susiorientuoti investavimo tarpininkų bei produktų įvairovėse.

Lietuva nėra unikali šiuo atžvilgiu – visame pasaulyje investuojančių moterų dalis bendrame investuotojų „krepšelyje“ svyruoja nuo 20% iki 35%. Tačiau situacija sparčiai gerėja į rinką įsiliejant naujajai „GenZ“ kartai, atsirandant naujoms, vartotojui labiau draugiškoms įvairiomis prasmėmis investavimo platformoms. Galiausiai turėtume priartėti prie balanso, iš kurio išlošime visi. Tik nuo mūsų visų priklauso kaip greitai tai atsitiks.