Dėl mažesnio investavimo lietuvės uždirbo dvigubai mažiau nei vyrai

Panaši situacija yra ir deklaruotų pajamų iš palūkanų segmente. Gyventojai privalo deklaruoti palūkanų pajamas, gautas iš indėlių, investavimo per tarpusavio skolinimo, sutelktinio finansavimo platformas, taip pat skolinimo kitais būdais. Apmokestinamos tik pajamos, per metus viršijančios 500 eurų – t. y., pvz., iš investavimo per tarpusavio skolinimo platformas ir indėlių 550 eurų uždirbusi Lietuvos gyventoja turės sumokėti gyventojų pajamų mokestį ne nuo visos pajamų sumos, o tik nuo 50 eurų.

Lietuvos moterys deklaravo 2022 metais uždirbusios 17 mln. eurų apmokestinamų pajamų iš palūkanų, kai vyrai uždirbo 3,5 kartų daugiau – 60 mln. eurų. Vienai moteriai tenkantis pajamų iš palūkanų vidurkis yra apie 2.500 eurų, vyrų – 5.300 eurų. Šiame segmente disbalansas per pastaruosius 4 metus pagilėjo – moterų dalis bendrose pajamose iš palūkanų sumažėjo nuo 25% iki 22%. Arba, kitaip tariant, kiekvienam Lietuvos gyventojų uždirbtam 100 eurui palūkanų pajamų vos 22 eurų tenka moterims, kita dalis – 78 eurų – vyrams.

Šiuos disbalansus iš dalies galima paaiškinti tuo, kad moterys valdo mažiau turto nei vyrai, be to, moterų atlyginimai yra apie 13% mažesni nei vyrų (moteris vis dar persekioja „motinystės bausmė“ – atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų gilėja moterims kuriam laikui iškrentant iš darbo rinkos, bei motinystės atnešančius papildomus įsipareigojimus, nustumiančius karjerą į antrą planą). Mažesni atlyginimai veikia ir pensijos dydį – Sodros duomenimis, moterų pensija yra apie 19% mažesnė nei vyrų. Esant mažesnėms pajamoms, atitinkamai moterims lieka mažiau pinigų papildomam kaupimui ir investavimui.