Vienas iš dažniausiai pradedančiųjų investuotojų keliamų klausimų yra susijęs su investavimo strategija:
- Ar bandyti “treidinti”, t.y., gaudyti dugnus ir viršūnes?
- Ar investuoti visas investavimui skirtas santaupas vienu kartu?
- Ar geriau paskirstyti pinigus ir investuoti periodiškai?
Atsakymas į pirmą klausimą yra gan akivaizdus – jei prekyba vertybiniais popieriais nėra jūsų profesija, kai kasdien skiriate nemažai laiko naujienų apie atskiras įmones ir ekonomiką tyrinėjimui, treidinimas gali turėti skaudžių finansinių pasekmių. Net ir profesionalūs investuotojai dažnai nudega, tad patartina geriau susilaikyti nuo bandymų gaudyti dugnus ir laukti viršūnių – moksliškai įrodyta, kad tokia strategija ilgainiui nepasiteisina.
Tuo tarpu renkantis tarp vienkartinio (angl., lump sum) ir periodinio (angl. cost averaging) investavimo pasirinkimas nėra toks akivaizdus.
Periodinis investavimas puikiai tinka rizikos netoleruojantiems, į ilgalaikį investavimą, pvz., kaupimą senatvei, orientuotiems investuotojams. Toks investavimo būdas leidžia išnaudoti vertybinių popierių rinkos svyravimus bei išvengti atvejų, kai investuoti pradedame rinkai esant tam tikro trumpalaikio ar vidutinio laikotarpio viršūnėje.
Pavyzdžiui, įsivaizduokime investuotoją Indrę, kuri nusprendė pradėti investuoti į akcijų rinką 2022 metų pradžioje. Investuotoja atskirinko vieną iš saugiausių finansinių priemonių – investavimą į indeksą, kuris atspindi 500 didžiausių JAV kompanijų akcijų vertę – S&P500, ir investavo 1.000 eurų:
Kaip matome iš grafiko, 2022 metų pradžioje S&P500 indekso vertė buvo 4.677 JAV dolerių.
Kadangi po to indekso vertė krito ir buvusi vertė atsistatė tik 2023 metų pabaigoje, Indrė 2023 metų pabaigoje liko su ta pačia suma, kurią investavo – 1.000 eurų (neskaičiuojant valdymo įmonei sumokėtų administravimo mokesčių).
Tuo tarpu jei Indrė nuo 2022 metų pradžios kiekvieną mėnesį būtų skirusi, po, pavyzdžiui, 100 eurų investicijai, ji būtų išnaudojusi S&P500 indekso kritimą savo naudai ir jos šio laikotarpio bendroji grąža būtų virš 10%.
Žinoma, jei Indrė turėtų antgamtinių gebėjimų numatyti, kada rinkos yra savo žemumose, ir būtų 1.000 eurų investavusi 2022 metų spalį, kai S&P500 indeksas buvo žemutiniame taške – 3.583, jos investicijos prieaugis vos šiek tiek daugiau nei per metus sudarytų net 23%.
Taigi galime daryti išvadą, kad trumpo ar vidutinio laikotarpio perspektyvoje vienkartinės sumos investavimas gali būti tiek labai sėkmingas – jei investuotojui pavyksta pagauti “dugną”, tiek nelabai sėkmingas – jei investuojama taške prieš pat kritimą.
O periodinis investavimas leidžia tuos netolygumus išlyginti. Tą patį rodo ir tyrimai: 2021 m. atliktas Charles Schwab investicijų valdymo įmonės tyrimas, kuriame buvo paimti 5 skirtingų investuotojų (investuojančių po 2000 USD per metus) pavyzdžiai ir keli skirtingi 20 metų laikotarpiai. Kaip ir galima buvo tikėtis, tyrimas parodė, kad net ir tie investuotojai, kurie savo įplaukas daro periodiškai per daug nežiūrėdami į esamą situaciją, pasiekia puikių rezultatų. Nuo tobulai „dugną“ pagavusio investuotojo tokie investuotojai atsilieka vos per ~11 procentų per 20 metų arba po ~0,55 proc. per metus.
Žiūrint į ilgalaikę (5 metai+) perspektyvą visuotinai sutinkama, kad geriau laisvus pinigus įdarbinti kuo anksčiau, o vėliau, pagal galimybes, pildyti savo investavimo krepšelį periodinėmis įmokomis.