Tarpusavio skolinimas
Tai investavimas į vartojimo kredito paskolas. Kaip investuotojas, jūs skolinate pinigus per tam skirtą internetinę platformą fiziniams asmenims, kurie ima paskolas įvairioms asmeninėms reikmėms (pvz., kelionei, remontui, automobiliui).
Kaip veikia tarpusavio skolinimas?
Jūs galite pasirinkti kokiam laikotarpiui, kokią sumą, kokiam tikslui ir už kokias palūkanas norite skolinti savo pinigus.
Pvz., platformoje matote paraišką paskolai, kurią pateikė 25 metų dirbantis asmuo, kuriam reikia 5.000 eurų paskolos magistro studijoms padengti. Šis asmuo yra pasiruošęs mokėti 7% palūkanas, o grąžinti paskolą įsipareigoja per 60 mėn. Tarkime, kad platformos nustatytas šio asmens kreditingumo reitingas yra „A“ lygio (t.y., mažiausios rizikos pareiškėjas).
Jei tokia paskola, atsižvelgiant į siūlomas palūkanas (sąlyginai nedidelės) ir į riziką (sąlyginai žema), atitinka jūsų rizikos apetitą, jūs galite nuspręsti investuoti į šią paskolą kažkiek pinigų. Pvz., tai gali būti ir 20 eurų.
Kai ir kiti investuotojai padarys savo sprendimus ir paraiška surinks reikiamus 5.000 eur, šie pinigai bus pervesti būsimam magistro studentui ir įsigalios paskolos sutartis. Kas mėnesį (arba kitu dažnumu, kaip numatyta sutartyje) skolininkas pervedinės paskolos įmoką ir priskaičiuotas palūkanas, o platformos operatorius gautą įmoką proporcingai paskirstys investuotojams. T.y., Jūs į savo asmeninę sąskaitą-paskyrą kas mėnesį gausite keliasdešimt centų, kuriuos vėl galėsite skirti investavimui į kitas paskolas.
Investavimo rizikos
Kaip ir bet koks kitas investavimo būdas, tarpusavio skolinimas yra susijęs su įvairiomis
rizikomis. Čia paminėsime pagrindines:
Skolininkas gali nevykdyti savo įsipareigojimų.
Platformos operatoriaus rizika
Likvidumo rizika
Ne visi žmonės pasižymi finansine drausme, o kartais koją pakiša ir nepalankiai susiklostančios gyvenimo aplinkybės. Tarkime, jei mūsų minėtas būsimas magistro studentas praras darbą, o gaunamos bedarbio pašalpos neužteks įsipareigojimams vykdyti, kasmėnesinės įmokos jūs galite kurį laiką ir negauti. Dažnu atveju skolininkas po kurio laiko (su antstolių ar be jų pagalbos) paskolą visgi grąžina, bet gali būti situacijų, kad savo investiciją turėsite „palaidoti“ (pvz., skolininkas pabėga į kitą šalį, kur jį pasiekti yra sunku; aplikuoja asmeninio bankroto procedūrai ir pan.).
Todėl turite nusiteikti, kad dalis paskolų taip ir negrįš. Čia svarbi yra diversifikavimo taisyklė, kurią aptarsime vėliau.
Nors platformos riziką – tikimybę, kad pati platforma bankrutuos arba apgaus savo investuotojus – priskirtume prie mažai tikėtinos, tačiau per maždaug 15 metų tarpusavio skolinimo modelio veiklos istoriją, pasitaikė ir liūdnų istorijų. Kinijoje virtinė bankrotų pasipylė išsiaiškinus, kad platformos operatorius tiesiog išsigalvodavo skolininkus, t. y., rinkdavo pinigus neegzistuojančių žmonių vardu, o pačius pinigus naudodavo savo reikmėms.
Taip pat buvo atvejų, kai platformos operatorius anksčiau termino grąžintus skolininkų pinigus irgi valdė kaip savus. Galiausiai nesuėjus pinigų srautams, „kortų namelis“ griūdavo.
Lietuviškas tarpusavio skolinimo platformos vertintume kaip gan patikimas – jų veiklos pamatus padėjo dar 2015 metais įsigaliojęs reguliavimas, tad rinka yra pakankamai tvari. Bet tai nepanaikina visų rizikų (kibernetinio atsparumo, vartotojų teisių apsaugos ir pan.), tad verta turėti omenyje ir platformos operatoriaus rizikos faktorių
Čia labiau aplinkybė, kurią reiktų turėti omenyje, nei rizika – jei jums staiga prireiktų investuotų pinigų, juos išsiimti iš platformos anksčiau laiko (kol nesueis paskolų grąžinimo terminai) gali būti neįmanoma. Ne visos platformos siūlo antrinę rinką, o ir siūlančios negarantuoja, kad galėsite parduoti savo investiciją už jums priimtiną kainą. Kitą vertus, kadangi palūkanų normos nuosekliai krenta, jūsų investicija, padaryta prie didesnių palūkanų, gali tapti ir gardžiu kasniu
antrinėje rinkoje.
Skolininkas gali nevykdyti savo įsipareigojimų
Ne visi žmonės pasižymi finansine drausme, o kartais koją pakiša ir nepalankiai susiklostančios gyvenimo aplinkybės. Tarkime, jei mūsų minėtas būsimas magistro studentas praras darbą, o gaunamos bedarbio pašalpos neužteks įsipareigojimams vykdyti, kasmėnesinės įmokos jūs galite kurį laiką ir negauti. Dažnu atveju skolininkas po kurio laiko (su antstolių ar be jų pagalbos) paskolą visgi grąžina, bet gali būti situacijų, kad savo investiciją turėsite „palaidoti“ (pvz., skolininkas pabėga į kitą šalį, kur jį pasiekti yra sunku; aplikuoja asmeninio bankroto procedūrai ir pan.).
Todėl turite nusiteikti, kad dalis paskolų taip ir negrįš. Čia svarbi yra diversifikavimo taisyklė,
kurią aptarsime vėliau.
Platformos operatoriaus rizika
Nors platformos riziką – tikimybę, kad pati platforma bankrutuos arba apgaus savo investuotojus – priskirtume prie mažai tikėtinos, tačiau per maždaug 15 metų tarpusavio skolinimo modelio veiklos istoriją, pasitaikė ir liūdnų istorijų. Kinijoje virtinė bankrotų pasipylė išsiaiškinus, kad platformos operatorius tiesiog išsigalvodavo skolininkus, t. y., rinkdavo pinigus neegzistuojančių žmonių vardu, o pačius pinigus naudodavo savo reikmėms.
Taip pat buvo atvejų, kai platformos operatorius anksčiau termino grąžintus skolininkų pinigus irgi valdė kaip savus. Galiausiai nesuėjus pinigų srautus „kortų namelis“ griūdavo.
Lietuviškas tarpusavio skolinimo platformos vertintume kaip gan patikimas – jų veiklos pamatus padėjo dar 2015 metais įsigaliojęs reguliavimas, tad rinka yra pakankamai tvari. Bet tai nepanaikina visų rizikų (kibernetinio atsparumo, vartotojų teisių apsaugos ir pan.), tad verta turėti omenyje ir platformos operatoriaus rizikos faktorių
Likvidumo rizika
Čia labiau aplinkybė, kurią reiktų turėti omenyje, nei rizika – jei jums staiga prireiktų investuotų pinigų, juos išsiimti iš platformos anksčiau laiko (kol nesueis paskolų grąžinimo terminai) gali būti neįmanoma. Ne visos platformos siūlo antrinę rinką, o ir siūlančios negarantuoja, kad galėsite parduoti savo investiciją už jums priimtiną kainą. Kitą vertus, kadangi palūkanų normos nuosekliai krenta, jūsų investiciją, padaryta prie didesnių palūkanų, gali tapti ir gardžiu kasniu
antrinėje rinkoje.
Namų darbai, kuriuos reikėtų pasidaryti prieš pradedant investuoti
01
Nuspręskite, kiek pinigų norite skirti investavimui per tarpusavio skolinimo platformas
Kokią pinigų sumą skirti investavimui per tarpusavio skolinimo platformas yra labia individualu. Viena gali skirti 50 eurų per mėnesį, kitą – 500, o trečia galbūt ir 5.000 ir daugiau. Nepaisant asmeninių galimybių, bet kokia auganti suma yra geriau, nei netikslingai išleisti suma. Tad ir nedidelės investavimo galimybės neturi atbaidyti nuo investavimo pradžios.
Tarpusavio skolinimas tėra viena iš investavimo priemonių, tad nusprendus leistis į investavimo kelionę, patartina nelėkti „visu greičiu“ ir iš pradžių įsivertinti ar ši priemonė iš tikrųjų tenkina jūsų poreikius (atitinka jūsų grąžos ir rizikos tolerancijos balansą). Pradėkite nuo nedidelių sumų, o vėliau, prisijaukinus šį investavimo būdą jau galėsite nuspręsti, ar skirti daugiau pinigų šiai investavimo klasei.
02
Įsitikinkite, kad platforma veikia legaliai
Jei svarstote tik pradėti investuoti, geriau pradžią padaryti Lietuvoje – legaliai veikiančių ir prižiūrimų platformų sąrašą galima rasti Lietuvos banko puslapyje: Lietuvos banko finansų rinkos dalyviai
03
Įsivertinkite diversifikavimo galimybes
Atsižvelgiant į platformos operatoriaus rizika, tikslinga įvertinti galimybę diversifikuoti savo investicijas per skirtingas platformas. Kitame straipsnyje pateiksime platformų apžvalgą, kuri galbūt padės jums susiorientuoti tarp platformų įvairovės.
04
Pradėkite investuoti
Neveltui sakoma, kad gera pradžia – pusė darbo. Sunkiausiai pradėti, o pradėjus jau viskas kolstysies savaime. (Beje, taip pat buvo su šio straipsnio rašymu – ilgai atidėliojau, o kai prisėdau, parašiau per valandą)
Pabaigai – kuo tarpusavio skolinimas skiriasi nuo sutelktinio finansavimo
Tarpusavio skolinimas nuo sutelktinio finansavimo skiriasi tuo, kad pastarasis yra skirtas investavimui į verslą. Per sutelktinio finansavimo platformas galima skolinti verslui paskolų forma, arba investuoti į įmonių kapitalą (įsigyjant įmonių akcijų). Lietuviškos sutelktinio finansavimo platformos kol kas siūlo investuoti tik į verslo paskolas. Populiariausios šiuo metu yra nekilnojamojo turto verslo paskolos – ten jūs galite paskolinti pinigų nekilnojamojo turto vystytojui arba netiesiogiai investuoti į pačius nekilnojamojo turto objektus ir gauti pajamų iš jų nuomos.
