Tarifų šešėlis temdo nuotaikas rinkose

Pirmąjį pavasario mėnesį į pasaulio, o ypač JAV finansų rinkas sugrįžo stipresnės korekcijos. Indeksas „S&P 500” smuko 9,15% (Eur), fiksuodamas didžiausią mėnesio nuosmukį nuo 2022-ųjų pabaigos. Pagrindinės priežastys – augantys geopolitiniai neramumai ir naujų tarifų įvedimas, kurie smarkiai išaugino prekybos politikos neapibrėžtumą.

Tarifų grėsmė tapo vienu svarbiausių veiksnių, paskatinusių investuotojus atsitraukti nuo rizikingesnių aktyvų. Technologijų sektorius nebuvo išimtis – „Nasdaq Composite” indeksas kovą krito 11,56% (Eur).

Rinkose girdima vis daugiau kalbų apie stagfliacijos riziką JAV – tai pavojingas derinys, kuomet infliacija laikosi aukštai, o ekonomikos augimas lėtėja. Dėl to investuotojai tampa vis atsargesni. Ši tema dar labiau paaštrėjo, kuomet JAV centrinis bankas nusprendė išlaikyti palūkanų normas nepakitusias, tačiau kartu pažymėjo augantį neapibrėžtumą dėl ekonomikos augimo. Tuo metu ECB ėmėsi aktyvesnių veiksmų – palūkanų norma buvo sumažinta 25 baziniais punktais, reaguojant į besitraukiančią infliaciją regione.

Kovo neramumai rinkose lėmė ir pokyčius „Synergy Global Momentum Fund“ fonde. Šis fondas valdomas pagal inertiškumo (angl. momentum) strategiją, kuri remiasi statistiniu modeliavimu ir automatiškai prisitaiko prie rinkos krypties. Modelio signalai lėmė, kad fondas pasuko nuo JAV akcijų prie besivystančių rinkų, o pozicijas nekilnojamojo turto sektoriuje pakeitė investicijos į žaliavas – turto klases, kuriose šiuo metu fiksuojamas stipriausias rinkos impulsas.

NERIMAS RINKOSE VIRSTA Į AUKSO KAINOS REKORDUS

Aukso kaina kovą pasiekė naujas istorines aukštumas – virš 3 100 JAV dolerių už unciją. Tokį šuolį lėmė ištisa virtinė veiksnių – auganti įtampa pasaulyje, infliacijos baimės, centrinių bankų supirkimai ir didėjanti smulkiųjų investuotojų paklausa.

Aukso ralis paveikė ir susijusių bendrovių akcijas – ypač tas, kurios užsiima tauriųjų metalų gavyba ar perdirbimu. Tokios įmonės sudaro reikšmingą „Alpha Metals and Mining Fund“ fondo, kovą augusio 3,16%, dalį.

Prie šio augimo ypač prisidėjo dvi pozicijos: „Endeavour Mining”, per mėnesį brangusi beveik 24%, ir „Sibanye Stillwater Limited”, pakilusi net 43%. Abi šios bendrovės veikia aukso gavybos sektoriuje, tad augančios aukso kainos pavirto investuotojų lūkesčiais dėl gerėjančių rezultatų. Po kelerių metų spaudimo dėl infliacijos, brangusių degalų, darbo jėgos ir griežtėjančių reguliacinių sąlygų, tauriųjų metalų kasybos įmonės pagaliau turi progą atsitiesti. Esant aukštai aukso kainai, jų maržos vėl plečiasi, o grynųjų pinigų srautai stiprėja.

Aukso ralis šiemet įspūdingas – nuo metų pradžios kaina jau pakilo daugiau nei 15%, o rekordai fiksuojami kone kas savaitę. Įtampa pasaulyje kol kas nemažėja – nuo prekybos karų iki geopolitinių konfliktų, investuotojai vis dar ieško saugių prieglobsčių. Šiame kontekste auksas išlieka viena patraukliausių turto klasių. Aukso pozicija jau daugiau nei metus laikoma ir fonde „Synergy Global Momentum Fund“ – inertiškumo modelis nuosekliai fiksuoja stiprų ilgalaikį impulsą šioje turto klasėje.

„BYD“ INVESTUOTOJUS DŽIUGINO KETVIRČIO REZULTATAIS

Po stiprios metų pradžios, „Nextury Asia Technology Fund“ fondo augimas kovą kiek sulėtėjo. Tam įtakos turėjo vis stiprėjantis pasaulinis nerimas dėl naujų tarifų ir prekybos ribojimų, ypač tarp JAV ir pagrindinių Azijos ekonomikų. Investuotojai tapo atsargesni, o Azijos technologijų sektorius – ypač jautrus šiai temai.

Vienas iš ryškiausių pavyzdžių – Taivano technologijų milžinė „TSMC”, kurios akcijos per mėnesį smuko apie 12%. Bendrovė išlieka svarbi fondo dalis, tad jos korekcija prisidėjo prie bendro neigiamo rezultato. „TSMC” pajuto spaudimą ne tik dėl pasaulinės prekybos įtampos, bet ir dėl koreguojamų investuotojų lūkesčių technologijų sektoriuje.

Vis dėlto tarp besikoreguojančių pozicijų buvo ir išimčių. Teigiamai prie fondo rezultato prisidėjo Kinijos elektromobilių gamintoja „BYD”, kurios akcijos kovą brango apie 2.24%. Įmonė ir toliau demonstravo įspūdingus veiklos rezultatus – pirmąjį 2025 m. ketvirtį ji pardavė beveik 986 tūkst. keleivinių automobilių visame pasaulyje – net 58% daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Iš jų daugiau nei 416 tūkst. buvo elektriniai automobiliai.

Šie skaičiai ne tik įspūdingi – jie signalizuoja, kad „BYD” turi potencialo augti net ir mažiau palankioje makroekonominėje aplinkoje. Investuotojai tai vertina – įmonė matoma kaip vienas patikimiausių žaidėjų EV sektoriuje, galinti ne tik augti, bet ir atsispirti išorės trikdžiams.