Spalio 5-11 dienomis vyksta Pasaulinė investuotojų savaitė (World Investor Week). Ją jau dešimtą kartą organizuoja Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija IOSCO, o prisijungia finansų priežiūros institucijos iš daugiau nei 100 šalių. Šių metų šūkis: „Investuok į savo ateitį. Apsaugok ją šiandien.“
Temos trys, ir jos kažkuo panašios. Pirma: kaip atpažinti sukčius. Antra: kaip nepasimesti tarp skaitmeninio ir dirbtinio intelekto (DI) sukurto turinio. Trečia: kaip išlaikyti šaltą galvą, kai rinka blaškosi. Visos trys iš tikrųjų apie tą patį: kas priima sprendimus dėl tavo pinigų, tu ar kažkas kitas?
Eikime iš eilės.
Pradėkime nuo skaičių. 2024 m. Lietuvoje sukčiai iš žmonių išviliojo 89,7 mln. eurų, o metais anksčiau 77,3 mln. Vien investicinis sukčiavimas per tuos metus kainavo 5,57 mln. eurų. 2025 m. antrąjį ketvirtį užfiksuoti 477 investicinio sukčiavimo atvejai, o per tuos tris mėnesius prarasta maždaug milijonas eurų. [Remiantis „Visa” atliktu tyrimu 2026 m. vasario mėn.]
Tai nėra tik vyresnio amžiaus žmonių ar „naivių“ problema. Šiuolaikinė sukčiavimo schema būna gerai sukurta: profesionalus tinklalapis, konsultantas, kuris kalba mandagiai ir kantriai, asmeninė paskyra, kurioje „auga“ tavo pelnas. Viskas atrodo tikra. Tiesiog pinigų išsiimti nebegali.
Lietuvos bankas įvardija penkis požymius, kurie turėtų įjungti raudoną lemputę. Juos verta išmokti kaip daugybos lentelę:
Pažadai per gražūs. Garantuota grąža, jokios rizikos, pinigai padvigubės per mėnesį. Lietuvos bankas primena, kad įprasta ilgalaikė investicijų grąža siekia apie 5-10 proc. per metus. Viskas, kas žada gerokai daugiau ir dar „be rizikos“, turėtų kelti klausimų.
Žinomas veidas reklamoje. Prezidentas, žinomas žurnalistas ar dainininkas neva pasakoja, kaip užsidirbo naudodamasis „nauja platforma“. Debunk.org jau 2023 m. fiksavo apgaulingas reklamas su G. Nausėdos, I. Šimonytės, A. Tapino, M. Mikutavičiaus ir kitų atvaizdais. Nė vienas iš jų tų platformų nereklamavo.
Įmonė be licencijos. Registruota Vanuatu, Belize ar Seišeliuose, o Lietuvos banko sąraše jos nėra.
Spaudimas. „Pasiūlymas galioja tik šiandien“, „įnešk dar truputį, kad atrakintum pelną“, skambučiai kas kelias dienas.
Pagalba atgauti prarastus pinigus. Tai antroji bangos dalis: po apgavystės tau paskambina „teisininkai“ ar „atgavimo tarnyba“ ir už mokestį žada susigrąžinti pinigus. Dažniausiai tai tie patys žmonės.
Ką daryti praktiškai? Prieš pervesdamas bet kokią sumą, užeik į lb.lt ir patikrink dvi vietas: licencijuotų finansų rinkos dalyvių sąrašą ir nelegalių finansinių paslaugų teikėjų sąrašą. Tai užtrunka dvi minutes. Sukčiui gali prireikti vos dviejų minučių, kad tave įtikintų, todėl tos dvi minutės tikrai vertos.
Dar prieš kelerius metus galiojo paprasta taisyklė: jei matai žmogų kalbant vaizdo įraše, vadinasi, jis tai pasakė. Ši taisyklė nebegalioja.
2025 m. vasarą Lietuvoje išplito DI sukurti vaizdo įrašai, kuriuose europarlamentaras Aurelijus Veryga ir gydytojas Vytautas Kasiulevičius neva reklamavo vaistus. Įrašai buvo sumontuoti taip, kad atrodytų kaip tikra Lietuvos televizijos žinių laida. Debunk.org duomenimis, panašių įrašų aptikta daugiau nei 20, o kampanija vyko 14-15 ES šalių. Investicijų reklamose veikia lygiai tas pats principas, tik vietoj akių lašų siūloma „kriptovaliutų platforma“.
Todėl kritinis mąstymas šiandien reiškia ne „ar tai atrodo tikra?“, o „iš kur tai atkeliavo?“. Keli klausimai, kuriuos verta užduoti sau kiekvieną kartą:
Kur tai pamačiau? Reklama socialiniame tinkle, nežinomas kanalas ar žinutė „Telegram“ grupėje nėra šaltinis. Jei žinomas žmogus iš tiesų kažką rekomenduoja, apie tai rašytų ir patikima žiniasklaida.
Ar galiu patikrinti kitur? Užtenka paieškoti žmogaus vardo ir platformos pavadinimo kartu. Dažnai pirmame rezultatų puslapyje jau matyti perspėjimai.
Ar kažkas skuba labiau nei aš? Tikra investicinė galimybė nedings per 24 valandas. Skubėjimas yra įrankis, kuriuo siekiama, kad nespėtum pagalvoti.
Kas uždirba, jei aš patikėsiu? Tai tinka ne tik sukčiams. „Finfluenceriai“, kurie gauna komisinius už kiekvieną atidarytą sąskaitą, taip pat turi savo interesą, net jei nieko nelegalaus nedaro.
Ir dar vienas dalykas apie DI. Pokalbių robotai gali būti puikūs pagalbininkai, kai nori suprasti, kas yra ETF ar kaip veikia sudėtinės palūkanos. Tačiau jie gali klysti, gali remtis pasenusia informacija ir nežino tavo situacijos. Naudok juos kaip mokytoją, bet ne kaip finansų patarėją, ypač kai kalba eina apie konkretų pirkimą ar pardavimą.
Iki šiol kalbėjome apie išorines grėsmes. Bet yra ir vidinė, ir ją pažinti bene sunkiausia.
JAV tyrimų bendrovė DALBAR kasmet lygina, kiek uždirba rinka ir kiek uždirba vidutinis investuotojas į tą pačią rinką. Atrodytų, skirtumo neturėtų būti. Tačiau 2024 m. vidutinis investuotojas į akcijų fondus atsiliko nuo S&P 500 indekso net 8,48 procentinio punkto. Priežastis paprasta: žmonės pirko, kai buvo drąsu, ir pardavinėjo, kai buvo baisu. 2025 m. šis atotrūkis sumažėjo iki 0,72 p. p., bet tai labiau išimtis nei taisyklė.
Kodėl taip nutinka? J.P.Morgan skaičiavimai tai gerai iliustruoja. Per 20 metų (iki 2025 m. vasario) S&P 500 indeksas vidutiniškai augo 10,6 proc. per metus. Tačiau jei per visą tą laiką praleistum vos 10 geriausių dienų, metinė grąža nukristų iki 6,37 proc. O štai svarbiausia detalė: 7 iš tų 10 geriausių dienų buvo ne daugiau kaip 15 dienų atstumu nuo 10 blogiausių.
Išvertus į žmonių kalbą: geriausios dienos ateina ne tada, kai viskas ramu. Jos ateina iškart po panikos. Tas, kuris išparduoda „kol dar ne vėlu“, dažniausiai praleidžia ir atšokimą.
Iliustracijai: 10 000 eurų, augdami po 10,6 proc. per metus, per 20 metų virstų maždaug 75 000 eurų. Tie patys pinigai po 6,37 proc. virstų vos 34 000 eurų. Skirtumas daugiau nei dvigubas, o jį lemia vos dešimt dienų iš maždaug penkių tūkstančių darbo dienų.
Ką su tuo daryti?
Susikurk planą, kol ramu. Užsirašyk, kodėl investuoji, kokiam laikotarpiui ir kiek svyravimų gali pakelti. Kai rinka kris 20 proc. (o ji kris, tik nežinia kada), atsiversi šį užrašą, o ne naujienų portalą.
Investuok reguliariai. Kas mėnesį ta pati suma, nepriklausomai nuo antraščių. Tai atima iš emocijų galimybę spręsti už tave.
Rečiau tikrink portfelį. Jei investuoji 15-20 metų, kasdienis svyravimas yra tik triukšmas. Kuo dažniau žiūri, tuo didesnė pagunda kažką daryti.
Neinvestuok pinigų, kurių gali prireikti greitai. Finansinis rezervas yra tai, kas leidžia nepardavinėti investicijų blogiausiu metu.
Sukčius nori, kad skubėtum. Netikras vaizdo įrašas nori, kad patikėtum nepatikrinęs. Rinkos panika nori, kad reaguotum iš karto. Visais trim atvejais geriausia gynyba yra ta pati: sustoti, patikrinti ir priimti sprendimą tik tada, kai jis tikrai tavo.
Tai nereikalauja ypatingų žinių. Reikia tik įpročio kelioms sekundėms stabtelėti prieš spaudžiant mygtuką.
Vienintelis žingsnis po žingsnio investavimo vadovas, kurio jums reikia. Nebebus jokių pasiteisinimų, kodėl neinvestuoti su mumis.
Spalio 5-11 dienomis vyksta Pasaulinė investuotojų savaitė (World Investor Week). Ją jau dešimtą kartą organizuoja Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija IOSCO, o prisijungia finansų priežiūros institucijos iš daugiau nei 100 šalių. Šių metų šūkis: „Investuok į savo ateitį. Apsaugok ją šiandien.“
Temos trys, ir jos kažkuo panašios. Pirma: kaip atpažinti sukčius. Antra: kaip nepasimesti tarp skaitmeninio ir dirbtinio intelekto (DI) sukurto turinio. Trečia: kaip išlaikyti šaltą galvą, kai rinka blaškosi. Visos trys iš tikrųjų apie tą patį: kas priima sprendimus dėl tavo pinigų, tu ar kažkas kitas?
Eikime iš eilės.
Pradėkime nuo skaičių. 2024 m. Lietuvoje sukčiai iš žmonių išviliojo 89,7 mln. eurų, o metais anksčiau 77,3 mln. Vien investicinis sukčiavimas per tuos metus kainavo 5,57 mln. eurų. 2025 m. antrąjį ketvirtį užfiksuoti 477 investicinio sukčiavimo atvejai, o per tuos tris mėnesius prarasta maždaug milijonas eurų. [Remiantis „Visa” atliktu tyrimu 2026 m. vasario mėn.]
Tai nėra tik vyresnio amžiaus žmonių ar „naivių“ problema. Šiuolaikinė sukčiavimo schema būna gerai sukurta: profesionalus tinklalapis, konsultantas, kuris kalba mandagiai ir kantriai, asmeninė paskyra, kurioje „auga“ tavo pelnas. Viskas atrodo tikra. Tiesiog pinigų išsiimti nebegali.
Lietuvos bankas įvardija penkis požymius, kurie turėtų įjungti raudoną lemputę. Juos verta išmokti kaip daugybos lentelę:
Pažadai per gražūs. Garantuota grąža, jokios rizikos, pinigai padvigubės per mėnesį. Lietuvos bankas primena, kad įprasta ilgalaikė investicijų grąža siekia apie 5-10 proc. per metus. Viskas, kas žada gerokai daugiau ir dar „be rizikos“, turėtų kelti klausimų.
Žinomas veidas reklamoje. Prezidentas, žinomas žurnalistas ar dainininkas neva pasakoja, kaip užsidirbo naudodamasis „nauja platforma“. Debunk.org jau 2023 m. fiksavo apgaulingas reklamas su G. Nausėdos, I. Šimonytės, A. Tapino, M. Mikutavičiaus ir kitų atvaizdais. Nė vienas iš jų tų platformų nereklamavo.
Įmonė be licencijos. Registruota Vanuatu, Belize ar Seišeliuose, o Lietuvos banko sąraše jos nėra.
Spaudimas. „Pasiūlymas galioja tik šiandien“, „įnešk dar truputį, kad atrakintum pelną“, skambučiai kas kelias dienas.
Pagalba atgauti prarastus pinigus. Tai antroji bangos dalis: po apgavystės tau paskambina „teisininkai“ ar „atgavimo tarnyba“ ir už mokestį žada susigrąžinti pinigus. Dažniausiai tai tie patys žmonės.
Ką daryti praktiškai? Prieš pervesdamas bet kokią sumą, užeik į lb.lt ir patikrink dvi vietas: licencijuotų finansų rinkos dalyvių sąrašą ir nelegalių finansinių paslaugų teikėjų sąrašą. Tai užtrunka dvi minutes. Sukčiui gali prireikti vos dviejų minučių, kad tave įtikintų, todėl tos dvi minutės tikrai vertos.
Dar prieš kelerius metus galiojo paprasta taisyklė: jei matai žmogų kalbant vaizdo įraše, vadinasi, jis tai pasakė. Ši taisyklė nebegalioja.
2025 m. vasarą Lietuvoje išplito DI sukurti vaizdo įrašai, kuriuose europarlamentaras Aurelijus Veryga ir gydytojas Vytautas Kasiulevičius neva reklamavo vaistus. Įrašai buvo sumontuoti taip, kad atrodytų kaip tikra Lietuvos televizijos žinių laida. Debunk.org duomenimis, panašių įrašų aptikta daugiau nei 20, o kampanija vyko 14-15 ES šalių. Investicijų reklamose veikia lygiai tas pats principas, tik vietoj akių lašų siūloma „kriptovaliutų platforma“.
Todėl kritinis mąstymas šiandien reiškia ne „ar tai atrodo tikra?“, o „iš kur tai atkeliavo?“. Keli klausimai, kuriuos verta užduoti sau kiekvieną kartą:
Kur tai pamačiau? Reklama socialiniame tinkle, nežinomas kanalas ar žinutė „Telegram“ grupėje nėra šaltinis. Jei žinomas žmogus iš tiesų kažką rekomenduoja, apie tai rašytų ir patikima žiniasklaida.
Ar galiu patikrinti kitur? Užtenka paieškoti žmogaus vardo ir platformos pavadinimo kartu. Dažnai pirmame rezultatų puslapyje jau matyti perspėjimai.
Ar kažkas skuba labiau nei aš? Tikra investicinė galimybė nedings per 24 valandas. Skubėjimas yra įrankis, kuriuo siekiama, kad nespėtum pagalvoti.
Kas uždirba, jei aš patikėsiu? Tai tinka ne tik sukčiams. „Finfluenceriai“, kurie gauna komisinius už kiekvieną atidarytą sąskaitą, taip pat turi savo interesą, net jei nieko nelegalaus nedaro.
Ir dar vienas dalykas apie DI. Pokalbių robotai gali būti puikūs pagalbininkai, kai nori suprasti, kas yra ETF ar kaip veikia sudėtinės palūkanos. Tačiau jie gali klysti, gali remtis pasenusia informacija ir nežino tavo situacijos. Naudok juos kaip mokytoją, bet ne kaip finansų patarėją, ypač kai kalba eina apie konkretų pirkimą ar pardavimą.
Iki šiol kalbėjome apie išorines grėsmes. Bet yra ir vidinė, ir ją pažinti bene sunkiausia.
JAV tyrimų bendrovė DALBAR kasmet lygina, kiek uždirba rinka ir kiek uždirba vidutinis investuotojas į tą pačią rinką. Atrodytų, skirtumo neturėtų būti. Tačiau 2024 m. vidutinis investuotojas į akcijų fondus atsiliko nuo S&P 500 indekso net 8,48 procentinio punkto. Priežastis paprasta: žmonės pirko, kai buvo drąsu, ir pardavinėjo, kai buvo baisu. 2025 m. šis atotrūkis sumažėjo iki 0,72 p. p., bet tai labiau išimtis nei taisyklė.
Kodėl taip nutinka? J.P.Morgan skaičiavimai tai gerai iliustruoja. Per 20 metų (iki 2025 m. vasario) S&P 500 indeksas vidutiniškai augo 10,6 proc. per metus. Tačiau jei per visą tą laiką praleistum vos 10 geriausių dienų, metinė grąža nukristų iki 6,37 proc. O štai svarbiausia detalė: 7 iš tų 10 geriausių dienų buvo ne daugiau kaip 15 dienų atstumu nuo 10 blogiausių.
Išvertus į žmonių kalbą: geriausios dienos ateina ne tada, kai viskas ramu. Jos ateina iškart po panikos. Tas, kuris išparduoda „kol dar ne vėlu“, dažniausiai praleidžia ir atšokimą.
Iliustracijai: 10 000 eurų, augdami po 10,6 proc. per metus, per 20 metų virstų maždaug 75 000 eurų. Tie patys pinigai po 6,37 proc. virstų vos 34 000 eurų. Skirtumas daugiau nei dvigubas, o jį lemia vos dešimt dienų iš maždaug penkių tūkstančių darbo dienų.
Ką su tuo daryti?
Susikurk planą, kol ramu. Užsirašyk, kodėl investuoji, kokiam laikotarpiui ir kiek svyravimų gali pakelti. Kai rinka kris 20 proc. (o ji kris, tik nežinia kada), atsiversi šį užrašą, o ne naujienų portalą.
Investuok reguliariai. Kas mėnesį ta pati suma, nepriklausomai nuo antraščių. Tai atima iš emocijų galimybę spręsti už tave.
Rečiau tikrink portfelį. Jei investuoji 15-20 metų, kasdienis svyravimas yra tik triukšmas. Kuo dažniau žiūri, tuo didesnė pagunda kažką daryti.
Neinvestuok pinigų, kurių gali prireikti greitai. Finansinis rezervas yra tai, kas leidžia nepardavinėti investicijų blogiausiu metu.
Sukčius nori, kad skubėtum. Netikras vaizdo įrašas nori, kad patikėtum nepatikrinęs. Rinkos panika nori, kad reaguotum iš karto. Visais trim atvejais geriausia gynyba yra ta pati: sustoti, patikrinti ir priimti sprendimą tik tada, kai jis tikrai tavo.
Tai nereikalauja ypatingų žinių. Reikia tik įpročio kelioms sekundėms stabtelėti prieš spaudžiant mygtuką.
Vienintelis žingsnis po žingsnio investavimo vadovas, kurio jums reikia. Nebebus jokių pasiteisinimų, kodėl neinvestuoti su mumis.
Geriausias pasiūlymas!
