Europos infrastruktūros bumas: galimybė, kuri slypi gilesnėse biudžetų eilutėse

Pastarieji keleri metai iš esmės pakeitė Europos ekonominę ir politinę aplinką. Geopolitinė įtampa privertė žemyną skubiai permąstyti savo energetinį suverenitetą ir gynybos pajėgumus. Europos Sąjunga įgyvendina ir ambicingą Žaliąjį kursą, kurio tikslas – pasiekti klimato neutralumą. Be to, siekiama išlaikyti konkurencingumą pasaulinėse skaitmenizacijos srities varžybose. Visa tai reiškia, kad infrastruktūros plėtra nebėra tik senų kelių lopymas. Tai tapo strateginiu prioritetu. Šis pokytis ir lemia ir išaugusį susidomėjimą investavimo į Europos infrastruktūrą galimybes.

Infrastruktūros spraga, kurią norima užkaišyti kaip įmanoma greičiau

Europa turi didžiulę „infrastruktūros spragą“ – dešimtmečius buvo investuojama nepakankamai, todėl dažnai jau dabar kalbama apie tai, kad jau greitai Europa susidurs su realiomis infrastruktūros problemomis. „Boston Consulting Group“ (BCG) skaičiuoja, kad vien tam, jog Europa pasiektų savo augimo, tvarumo ir atsparumo tikslus, iki 2040 metų jai reikės papildomų 12 trilijonų eurų investicijų.

Pinigų trūkumą bandoma spręsti: Europos investicijų bankas (EIB) padidino savo 2025 metų finansavimo lubas iki rekordinių 100 milijardų eurų, daugiausia dėmesio skirdamas energetikos tinklams ir technologijoms. Be to, per tokias programas kaip „Connecting Europe Facility“ (CEF) jau skiriami milijardai transporto ir energetikos projektams.

Milžiniškus infrastruktūros plėtros planus individualiai jau skelbia ir didžiosios ES šalys: Vokietija planuoja skirti apie 166 milijardus eurų transporto infrastruktūrą 2026–2029 metais, Airija per ateinančius penkerius metus didina investicijų planą 23 proc. iki maždaug 112 milijardų eurų, Prancūzija įgyvendina „France 2030“ planą, kurio vertė – 54 milijardai eurų, o Ispanija vien geležinkeliams iki 2026 m. pabaigos planuoja skirti apie 24,1 milijardo eurų.

Infrastruktūros plėtros spartai itin svarbus ir karinis aspektas – NATO narės įsipareigojo ne tik masiškai investuoti į gynybą, bet ir į infrastruktūrą – 1,5 proc. BVP šalys narės skirs su gynyba susijusiai infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui ir civilinei parengčiai. „BlackRock“ teigia, kad infrastruktūra taps vienu iš „lyderiaujančių sektorių“ Europos privataus kapitalo rinkose.

Kaip investuoti per ETF?

„JPMorgan“ analizė rodo, kad Europos infrastruktūros sektorius pasižymi dideliu augimo potencialu, kurį skatina didėjančios ES šalių investicijos į gynybą ir infrastruktūrą. Analitikų teigimu, tai turėtų paskatinti statybos, energetikos ir skaitmeninės infrastruktūros srityse veikiančių įmonių augimą. Prognozuojama, kad vidutinės ir didelės kapitalizacijos įmonės, turinčios susitarimus su Europos šalių vyriausybėmis, pasieks 5-9 proc. vidutinę metinę grąžą per ateinančius 5 metus.

Tai reiškia, kad šis sektorius siūlo galimybes, kurių daugelis net nepastebi, kadangi dauguma kalba apie Europos investicijas į gynybą ar netgi dirbtinį intelektą ir nepastebi investicijų, vykstančių „užkulisiuose“ ir kiek gilesnėse valstybių ir įmonių biudžetų eilutėse.

Pavyzdžiui, „Global X European Infrastructure Development UCITS“ ETF suteikia galimybę investuoti į statybos, inžinerijos, įrangos tiekimo įmones. Būtent jos yra tiesioginės minėtų milijardinių investicijų naudos gavėjos. Tradiciniai infrastruktūros ETF dažniausiai investuoja į stabilias, bet lėtai augančias įmones, kurios valdo baigtus objektus (pvz., komunalinių paslaugų įmones, oro uostų operatorius). Tačiau šis ETF leidžia investuoti į įmones, kurios kuria, stato ir tiekia įrangą naujai infrastruktūrai.

Šis ETF investuoja daugiausiai į Ispanijos (apie 32 proc.), Prancūzijos (apie 24 proc.), Italijos (16,2 proc.) įmones, tačiau dėmesys skiriamas ir kitos Europos šalims. Koncentruojamasi ne tik į statybos, inžinerijos ar pramonės įmones, kurios yra tradiciškai matomos kaip infrastruktūros bendrovės, bet ir į skaitmeninės infrastruktūros bendroves, kurios šiais laikais tampa vis svarbesnės.

Fondo metinis valdymo mokestis sudaro 0,47 proc., bet per šiuos metus ETF pasiekė apie 26,5 proc. grąžos (EUR), o per artimiausius keletą metų gali pasiekti dar geresnius rezultatus. Europa išgyvena didžiausią modernizacijos ciklą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Žaliasis kursas, „REPowerEU“ (energetinė nepriklausomybė), „Digital Decade“ (skaitmenizacija) – tai trilijoninės, dešimtmečius truksiančios programos.

Be to, Europoje „dvejopos paskirties“ infrastruktūra (civilinė ir karinė), pavyzdžiui, uostai, geležinkeliai ir tiltai, pritaikyti kariniam mobilumui, dabar tapo kaip niekad svarbia rinka. Karinė Europos plėtra neabejotinai tęsis dar kurį laiką ir infrastruktūra turės itin didelę svarbą, o artimiausi 5 metai bus itin svarbūs būtent karinės infrastruktūros vystymui, ką ir apima šis ETF.

Na, o net jeigu ginklavimosi varžybos ir pasibaigtų, infrastruktūros poreikis tikrai neišnyks – vien perėjimas prie elektromobilių ir atsinaujinančios energetikos reikalauja kapitalinio elektros tinklų pertvarkymo. „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad elektros paklausa Europoje iki 2035 m. išaugs mažiausiai 10-15 proc. Taip pat toliau augs ir poreikis DI ir duomenų analizės infrastruktūrai, į ką „Global X European Infrastructure Development UCITS“ ETF taip pat leidžia lengvai investuoti. Tad tiems, kas ieško galimybių diversifikuoti savo portfelį išlaikant aukštą grąžą artimiausius keletą metų, „Global X European Infrastructure Development UCITS“ gali atrodyti kaip itin patrauklus variantas.